Metus laiko pas mane nebėra tokių savokų, kaip darbo dienos ir savaitgaliai. Darbai su manimi keliauja visur ir nuolatos.
Niekada gyvenime tiek daug nedirbau, kaip dabar dirbdama sau. Prekės ženklo vystymas tapo pagrindinis mano duonos šaltinis. Ir ne, tai tikrai ne apie lūdesį - aš nuo to kaifuoju.
Niekada nebuvau tokia laiminga darydama tai, ką dabar tiesiog dievinu.
Šis gyvenimo būdas, kai visi procesai kunkuliuoja tarpusavyje - visiškai apie mane. Man, kūrybiškai sielai, tai pagaliau pasiekta gyvenimo atgaiva, nes niekam nieko nebeprivalau. Darau ką noriu ir kaip noriu. Kiekvieną rytą galiu pasirinkti kuriame Lietuvos gale noriu atsidurti. Ar kur gerti pusryčių kavą.
Tiesa, nuo to labai pervargstu ir fiziškai. Rankų darbo papuošalai reikalauja daug ištvermės, o maži nematomi procesai bagalę atsidavimo ir nuoseklaus darbo. Bet kasryt pabundu su džiaugsmu, nes ir vėl galėsiu apipinti savo jaukias dienas siūlais ir tylia ramybe.
Manau kiekvieno žmogaus atsakomybė susikurti tokį gyvenimą, nuo kurio jis pats kaifuotų.