Stoviu basomis ant rytinės rasos, savo uosle ragaudama sodrų drėgno miško skonį. Kvėpuoju lapų, šakų ir voratinklių fone.⁣ Akys nebežino kur dėtis. Vien migla ir pelkėti krūmai.

Atokvėpis. Nuo delnų nukrenta nereikalingi apmąstymai. Tyla spengia ausyse... kol galiausiai viskas uždainuoja.

.:: Kolekcija įkvėpta gamtos.