Kartais būna, kad nežinau ką parašyti. Tuomet save pažnaibau, kad jau reikėtų. Įkvėpimas man ateina dviem būdais. Tiesiog pradedant kažką daryti arba nukrenta iš dangaus. Pastarasis galėtų būti ir dažniau. Ir taip su viskuo ką bedaryčiau.
Jau tūkstantį kartu esu įsitikinusi, kad kažką darant, kažkas ir pasidaro. Tada net sunku sustoti. Elkimės taip, kaip norime jaustis. O kai užklumpa melancholiška nuotaika, nematomomis natomis savo vidinėmis stygomis sugrokime džiuginančią muziką. Ji mus įkvėps be žodžių. Apkabins neprisiliečiant.
Tokia ta beribė įkvėpimo išraiška. Visiškai paprasta. O va dar ką tik nežinojau ką parašyti. Pradėjau ir pasirašė.